Apie Kuršių Neriją

vecekrug
By vecekrug liepos 18, 2018 17:00

Apie Kuršių Neriją

Related Articles

Kur̃šių nerijà (vok. Kurische Nehrung, rus. Куршская коса) – pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Kuršių nerija susiformavo prieš 3 tūkstančius metų prieš mūsų erą.

Šiaurinė nerijos pusė priklauso Lietuvos Respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto, o likusi dalis – Neringos miesto savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopa, Rasytė, Šarkuva ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Išilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krašto kelias 167 Smiltynė–Nida .

Kuršių nerija yra saugoma teritorija, joje įkurti Kuršių nerijos nacionaliniai parkai Lietuvos dalyje ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Национальный парк Куршская коса) Kaliningrado srityje.

Manoma, kad žodis „nerija“ – prūsiškos kilmės. Iš pradžių nerijos terminas buvo naudotas tik prie Aistmarių esančiam ilgam pusiasaliui, bet vėliau prigijo ir prie Kuršmarių esančiam pusiasaliui. Šis žodis giminingas lietuviškajam nerija – „siaura ilga smėlio sekluma jūroje išilgai kranto“, nors toks žodis labiau žinomas iš raštų, negu iš šnekamosios kalbos. Žodžio šaknis ner- gali būti susijusi su žodžiu nerti – „staigiai lįsti į vandenį, grimzti, plaukti po vandeniu“… .

Anksčiau nerija vadinta dar ir „Kopomis“, „Randavomis“, „Pajūriais“, o Žemaitijoje ji daugiausia buvo žinoma kaip „Užmaris“.

Kuršių Nerijos Istorija

1786 m. Kuršių nerijoje buvo užpiltas Karvaičių kaimas, kuriame buvo koplyčia ir mokykla. Jame 1776 sausio 9 d. gimė Liudvikas Rėza. Iš viso nuo XVI a. Kuršių nerijoje užpustyta 14 kaimų: Nagliai, Agila, Kuncai (1569 m.), Senasis Latmiškis (1749 m.), Naujasis Latmiškis (1760 m.), Priedynas (1711 m.) ir kiti. Dėl pustomo smėlio Nidos ir Pilkopos gyventojai tris kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Savo vietas taip pat keitė Juodkrantė, Smiltynė, Šarkuva.

1923 metais šiaurinė Kuršių nerijos dalis (52 kilometrų ilgio teritorija) atiteko Lietuvos Respublikai. 1939–1945 m. visa nerija priklausė Vokietijai. Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinė pusiasalio dalis vėl atiteko Lietuvai. Dabar Lietuvos Respublikai priklausančios nerijos dalis (800 ha) administruojama Klaipėdos miesto savivaldybės, o likusioji dalis (apie 25,6 tūkstančiai ha) – Neringos savivaldybės.

1961 m. pagrindinės Kuršių nerijos lietuviškosios dalies gyvenvietės (Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida) sujungtos į Neringos miestą, kuriame nuolat gyvena apie 2,8 tūkstančio gyventojų.

2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

2006 m. gegužės 4 d. į šiaurę nuo Alksnynės kilo miško gaisras, trukęs penkias dienas ir nusiaubęs 235 ha miško.

Kuršių Nerijos Gamta

Dėl žmonių įtakos viduramžiais Kuršių nerija beveik neteko miškų. Dėl to dalis jos gyvenviečių buvo užpūstytos smėlio kopomis. 1825 m. Prūsijos karalystės valdžia ėmėsi miškų atsodinimo plano. Dabar čia miškai užima gerokai didesnę Kuršių nerijos pusiasalio dalį.

Kuršių nerijos nacionalinio parko augmeniją gausi įvairiausių rūšių, tarp kurių 31 įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia aptinkamos 46 žinduolių rūšys, tarp kurių briedžiai, elniai, stirnos, šernai, pilkieji kiškiai, paprastosios voverės, europiniai opšrūs, rudosios lapės, miškinės kiaunės, ūdros, upiniai bebrai, pilkieji ruoniai. Kadangi per Kuršių neriją eina senas Baltosios – Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, tad iš šiaurinių kraštų per Kuršių nerija praskrenda daug paukčių. Viso čia aptiktos 262 paukščių rūšys, iš kurių čia peri apie 102 paukščių rūšys. Tarp perinčių geniai, strazdai, vieversiai, musinukės, pilkieji garniai, paprastieji jūriniai ereliai, gulbės nebylės, didieji kormoranai ir kiti.

vecekrug
By vecekrug liepos 18, 2018 17:00
Write a comment

No Comments

No Comments Yet!

Let me tell You a sad story ! There are no comments yet, but You can be first one to comment this article.

Write a comment
View comments

Write a comment

Your e-mail address will not be published.
Required fields are marked*

Ar žinote, kad?

Vecekrugo arba Senosios Smuklės kopa – aukščiausia kopa Kuršių Nerijoje. Kopos aukštis – 67,2 m, ji yra apželdinta mažaūgėmis kalnų pušimis. Kopa yra maždaug 1,5 km į pietus nuo Preilos, netoli Kuršių marių kranto. Viršuje yra nedidelė atvira aikštelė nuo kurios (kaip nuo aukščiausio taško) atsiveria vaizdai į Nidos bei Pervalkos miškus, taip pat į jūrą ir marias.

Pavadinimas kilęs iš kuršiškų žodžių „vece“ (senas) ir „kruogs“ (smuklė) bei primena kopos papėdėje stovėjusią smuklę.